Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo administracija praėjusios savaitės pradžioje sustabdė JAV karinę pagalbą Ukrainai ir dalijimąsi žvalgybos informacija su Kyjivu. Po masinės rusų atakos Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis dar kartą paprašė paskelbti oro paliaubas ir paliaubas jūroje.
Europos Komisija praėjusį antradienį pristatė penkių dalių planą, kuriuo siekiama sutelkti apie 800 mlrd. eurų Europos gynybai ir padėti suteikti skubią karinę paramą Ukrainai. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pranešė, kad, augant JAV pasitraukimo tikimybei, siūloma Europos sąjungininkams panaudoti Prancūzijos branduolinio atgrasymo arsenalą kaip priemonę apsaugoti žemyną nuo Rusijos keliamų grėsmių.
Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija ir Italija parėmė arabų šalių pasiūlymą atstatyti Gazos Ruožą ir pavadino jų planą realiu keliu.
Svarbiausius praėjusios savaitės užsienio politikos įvykius komentuoja karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis. Jį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.
D. Antanaitis, komentuodamas, kokį poveikį turės D. Trumpo administracijos JAV karinės pagalbos Ukrainai ir dalijimosi žvalgybos informacija su Kyjivu sustabdymas, sako: „Žvalgyba yra pagrindinis veiksnys norint atlikti bet kokią operaciją. Jeigu tu nieko nežinai apie priešą, vietovę, teritoriją – tu nieko nežinai. Tuomet tave galima gana lengvai nugalėti. Todėl žvalgyba yra kritinis resursas bet kokioje operacijoje.
Jeigu aš neturiu informacijos – aš nežinau, nei kur šaudyti, nei iš kur priešas artėja, nei kitų panašių dalykų. Ko gero, būtent tai mes pamatėme dabar, kai Kursko srityje rusai perkirto ukrainiečių pajėgas per pusę. Matyt, ukrainiečiai neturėjo informacijos, kad rusai artėja ir kad jie tai gali padaryti.“
JAV sprendimas sustabdyti dalijimąsi žvalgybos informacija su Ukraina prisidėjo prie Rusijos laimėjimo svarbiame Kursko srities fronte. O ar tai galėjo susilpninti Ukrainos prezidento V. Zelenskio derybines pozicijas?
„Derybinės pozicijos pirmiausia yra politinis veiksnys, – aiškina karybos ekspertas. – Ar toks sprendimas galėjo jas susilpninti? Be abejo, galėjo, nes ukrainiečių kovinis operacijų efektyvumas ženkliai krito, Rusija jaučia mažesnį spaudimą iš Ukrainos kariuomenės pusės. Bet koks nuolaidžiavimas arba bet kokia silpnybė mūšio lauke sustiprina Rusijos derybinę poziciją.“
Europos Komisija pristatė penkių dalių planą, kuriuo siekiama sutelkti apie 800 mlrd. eurų Europos gynybai ir padėti suteikti skubią karinę pagalbą Ukrainai.
„Iš tiesų Europos Sąjunga yra ekonominė sąjunga, tačiau ji daro spaudimą ir reguliuoja, kiek valstybės narės turi šią teisę ir kiek gali skirti lėšų savo piliečių gynybai. Tai labai didelis prieštaravimas ir keistumas, nes Europos Komisija sprendžia, kiek mano namai gali būti saugūs, kiek aš galiu pasiskolinti.
Dabartinis sprendimas dėl 800 milijardų eurų yra visiškai naujas, nes Europos Sąjunga, arba ekonominė sąjunga, pradeda mąstyti, kaip apsaugoti savo piliečius ne tik ekonomiškai, bet ir fiziškai“, – išvadą pateikia D. Antanaitis.
Pokalbyje:
Kaip JAV karinės pagalbos sustabdymas paveikė Ukrainą?
Ar Europa pagaliau ruošiasi gynybai?
Ką Prancūzijos branduolinis atgrasymas reikštų Lietuvai?
Ar Vakarai supranta Ukrainos karo realybę?
Koks kelias į taiką Artimuosiuose Rytuose?
Sužinokite eksperto nuomonę apie aktualiausius saugumo klausimus.
Daugiau: https://www.bernardinai.lt/d-antanaitis-prie-derybu-stalo-ukrainai-svarbu-tureti-ka-pasiulyti-mainais-uz-paliaubas-taika-ir-savo-zmoniu-sauguma/.
Apsilankykite „Bernardinai.lt“ platformose:
► PRENUMERUOKITE kanalą: @bernardinai_lt
► Sekite mus:
* Feisbuke: https://www.facebook.com/bernardinai.lt
* Instagrame: https://www.instagram.com/bernardinai.lt
#DariusAntanaitis #Ukraina #Rusija #JAV #ES #Saugumas #Geopolitika #Karas #Bernardinai.lt