Žydų bendruomenė Biržų kunigaikštystėje įsikūrė XVI a. pabaigoje, kunigaikščio Kristupo Radvilos Perkūno valdymo metais.
XIX a. Biržuose buvo net šešios sinagogos, viena jų – chasidų. Iki mūsų dienų išliko senoji akmens ir plytų mūrų vienaaukštė sinagoga ant Apaščios upės kranto. Šioje sinagogoje veikė ir ješiva (religinė mokykla)
Šalia išlikusių sinagogų pastatų yra dar du žydų bendruomenei svarbūs objektai: pirtis ir žydų senelių prieglauda.
Žydams įprasta rūpintis nelaimių ištiktais savo bendruomenės nariais. Todėl Biržuose taip pat veikė kelios labdaros organizacijos, šelpusios ligonius, senelius, būsto netekusiuosius, vargšus. Iki šių dienų išliko žydų senelių prieglaudos pastatas (Karaimų g. 13). Ant pastato frontono matyti senas užrašas lietuvių ir jidiš kalbomis – Žydų senelių prieglauda.
Senosios Biržų žydų ir karaimų kapinės tradiciškai buvo įkurtos toliau nuo miesto, už vandens telkinio – Apaščios upės, šalia Širvėnos ežero. Deja, senųjų palaidojimų kapinėse neišliko. Šiuo metu kapinėse suskaičiuojama daugiau nei 1600 stelų (antkapinių paminklų), datuojamų XIX–XX a.
2019 m. birželio 16 d. Biržų žydų – Holokausto aukų – atminimui atidengtas memorialas su žinomais aukų vardais ir pavardėmis. Memoriale įamžinta daugiau nei penki šimtai aukų vardų, nežinomos aukos pagerbtos Dovydo žvaigždės simboliu.
Tais pat metais buvusio Biržų žydų geto teritorijoje, šalia Apaščios upės, atidarytas skveras, skirtas įamžinti Biržų rajono gyventojų, kurie mirties akivaizdoje neprarado drąsos ir gelbėjo žydus nuo vienos baisiausių XX a. tragedijų – Holokausto, vardus.
Kūrybinė komanda: Kostas Kajėnas, Martynas Stankevičius, Dalius Mikelionis.
Daugiau: https://www.bernardinai.lt/dingusi-lietuvos-istorija-birzu-stetlas/.