Obelų ir kriaušių genėjimas, pagrindiniai genėjimo principai, šakos polinkio reguliavimas genint, pinceriavimas, senos atjaunintos obels genėjimas, vaismedžių verpstės ir taurės formavimas genint.
Genėjimas – tai neatsiejama sodininkystės dalis, leidžianti vaismedžius pritaikyti prie sklypo ir augintojo poreikių. Tinkamai genėdami galime ne tik formuoti vainiką, bet ir užtikrinti patogų vaisių skynimą, gausų ir kokybišką derlių bei apsaugoti medžius nuo ligų.
Genėjimo metodai skiriasi priklausomai nuo vaismedžio rūšies ir veislės. Obuoliams ir kriaušėms galima taikyti skirtingus principus, nes net tarp tos pačios rūšies atstovų genėjimo poreikiai gali skirtis. Svarbiausia yra prisitaikyti prie natūralios medžio biologijos, kad augalas augtų sveikai ir gausiai derėtų.
Vieningos genėjimo sistemos nėra, tačiau yra keletas svarbių taisyklių, kurios padeda geriau suprasti procesą:
Genėjimas padeda užtikrinti gerą saulės patekimą į vainiką, kas skatina sveiką augimą ir geresnį vaisių nokimą.
Tinkamai atliekant genėjimą, galima išvengti ligų, nes pašalinamos nudžūvę, ligotos ar persidengiančios šakos.
Obelys dažniausiai formuojamos kaip taurė – tai leidžia užatikrinti gerą oro cirkuliaciją ir palengvina derliaus skynimą.
Kriaušės ir kai kurios kitos vaismedžių rūšys dažniausiai genimos verpstės principu, siekiant optimaliai paskirstyti šakas ir derliaus svorį.
Genėjimas gali būti atliekamas ištikus metus, tačiau tam tikri laikotarpiai yra palankesni:
Obelys ir kriaušės geriausia genėti ramybės laikotarpiu – žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjo vegetacija.
Kaulavaisius, tokius kaip slyvas ar vyšnias, geriausia genėti po derliaus nuėmimo, kad būtų sumažinta ligų plitimo rizika.
Labai svarbu genėti sausomis sąlygomis, nes drėgname ore lengviau plinta ligos.
Tam, kad genėjimas būtų efektyvus ir nepakenktų medžiui, svarbu naudoti tinkamus įrankius:
Pjūklas – svarbu, kad jis būtų aštrus ir gerai prižiūrimas, nes aštrus pjūvis užtikrina greitesnį gijimą.
Sekatorius – naudinga reguliariai pagaląsti, kad būtų išlaikomas gamyklinis pjovimo kampas.
Skiepijimo peiliukas – naudojamas smulkioms atplaišoms ir nelygumams išlyginti.
Dezinfekavimo priemonės – įrankius reikia reguliariai dezinfekuoti spiritu, kad nebūtų pernešamos ligos.
Tepalai žaizdoms – naudojami didesniems pjūviams, kad jie greičiau užgytų ir nebūtų pažeidžiami ligoms.
Tinkamai genint galima kontroliuoti augalą ir jo augimo kryptį:
Jei genima žiemos ramybės periodu, medis gali reaguoti aktyvesniu augimu, nes visos sukauptos medžiagos yra nukeliavusios į šaknis.
Vasaros metu atliekamas genėjimas leidžia sumažinti augalo vešlumą ir suformuoti stiprias vaisines šakutes.
Pinceriavimas – tai metodas, kai jaunoms šakoms trumpinami galiukai, kad jos vėliau pavirstų vaisinėmis šakutėmis.
Tinkamai atliekant genėjimą galima pasiekti geresnį derliaus kokybę:
Subalansuotas genėjimas leidžia augalui paskirstyti maistines medžiagas taip, kad vaisiai augtų kokybiškesni ir didesni.
Per stiprus genėjimas gali paskatinti per didelį augimo aktyvumą, todėl reikia atidžiai stebėti augalo reakciją ir pritaikyti tinkamus metodus.
Genėjimas yra nuolatinis ir svarbus vaismedžių priežiūros darbas, reikalaujantis žinių ir patirties. Tinkamai prižiūrint vaismedžius galima užtikrinti gausų ir skanų derlių, sveiką augalą ir graų bei praktišką vainiką, kuris atitiks sodininko poreikius.
0:00 - Pagrindinis genėjimas žiemą ir pavasarį
1:41 - Genejimo įrankiai
4:05 - Geriausias genėjimo laikas
4:57 - Vaismedžių formos
6:27 - Geriausias laikas genėti
9:51 - Taurės formos formavimas
16:24 - Kaip pjaunomos šakos
17:53 - Didelių šakų pjovimas
21:14 - Verpstės formos genėjimas
22:45 - Sanitarinis kriaušės genėjimas
24:43 - Kasmetinis didelių obelų tvarkymas
29:31 - Vaismedžių pinceriavimas
39:41 - Horizantalios šakos formavimas
43:02 - Apleistos obels genėjimas
43:24 - Pramoninis verpstės formos genėjimas
44:10 - Naujos šakos užauginimas
51:04 - Sanitarinis vaismedžių genėjimas